Magnis gali padėti širdininkams gyventi ilgiau
Širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei priskiriami žmonės gali gyventi ilgiau, jei daugiau naudos magnio, rodo Ispanijoje atliktas tyrimas.
Jame dalyvavo 7216 vyrų ir moterų, kurių amžius buvo nuo 55 iki 80 metų. Nustatyta, kad daugiausiai magnio su maistu gavusiems tiriamiesiems tikimybė mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų ir vėžio buvo 34 proc. mažesnė palyginti su tais, kas magnio suvartodavo mažiausiai.
Pasak mokslininkų, tokiam ryšiui paaiškinti gali būti keli paaiškinimai. Hipertenzija yra svarbus širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys, o žinoma, kad magnis gali sumažinti kraujospūdį. Be to, magnis gali trukdyti kraujagyslėse susidaryti aterosklerozinėms plokštelėms, reguliuoja uždegimą ir pagerina endotelio funkciją.
„Visi šie veiksniai gali turėti teigiamą poveikį mažinant širdies ir kraujagyslių ligų ir mirties riziką", rašo tyrimo autoriai. Jų ataskaitą paskelbė žurnalas „Journal of Nutrition", praneša nutraingredients.com.
Mokslininkai pažymi, kad vis daugėja mokslinių duomenų apie teigiamą magnio poveikį žmogaus sveikatai. JAV nacionalinis sveikatos institutas pripažįsta tokius šio mineralo teikiamus privalumus kaip pagalba palaikyti normalią raumenų ir nervų funkciją, stabilų širdies ritmą, sveiką imuninę sistemą ir stiprius kaulus. Magnis taip pat reikalingas organizmui reguliuojant cukraus kiekį kraujyje ir palaikant sveiką kraujospūdį.
Nepaisant tokios magnio naudos, laikoma, kad 70-80 amerikiečių negauna jo rekomenduojamo kiekio.
Per penkerius metus Ispanijoje trukusį tyrimą 323 žmonės mirė, iš jų - 130 nuo vėžio ir 81 nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Be to, nustatyti 277 širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai.
Duomenis nagrinėjant išsamiau, nustatyta, kad vidutiniškai daugiausia (442 mg per dieną) magnio vartojusių tiriamųjų tikimybė mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų buvo 59 proc., nuo vėžio - 37 proc. mažesnė palyginti su tais, kas magnio vidutiniškai vartojo mažiausiai (312 mg per dieną).
Komentuodami galimą magnio poveikį dėl pastebėto mažesnio mirštamumo nuo vėžio, mokslininkai nurodo, kad šis mineralas dalyvauja biocheminėse reakcijose, kurios reguliuoja ląstelių dauginimąsi, gyvenimą ir mirtį. Be to, magnis vaidina svarbų vaidmenį genetiniam stabilumui ir DNR sintezei.
Europos maisto saugos tarnyba EFSA yra paskelbusi oficialią nuomonę, kad magnis padeda kaulų ir dantų sveiktai, proteinų sintezei, mažina nuovargį ir mieguistumą, padeda energijos gamybai žmogaus organizme, neurotransmisijai ir raumenims.
Be to, pastaraisiais metais paskelbta nemažai metaanalizių ir gerai parengtų tyrimų, kurie paremia ir kitokią magnio naudą sveikatai.
Europos Sąjungoje rekomenduojama magnio paros norma yra 375 miligramai. Daugiausia magnio turi migdolai, jo taip pat turtingi kitokie riešutai, razinos, vynuogės, grūdai, kopūstai, morkos, grikiai, sojų pupelės, ryžiai.
Organizme trūkstant magnio ima kamuoti nuovargis, gebėjimas susikaupti, dirglumas, nervingumas, atminties pablogėjimas, raumenų skausmas ir mėšlungis, sutrinka širdies, virškinamojo trakto veikla, kankina nemiga ir galvos skausmai. Žmonės, kuriems trūksta magnio, paprastai jaučia niekuo nepaaiškinamą vidinį nerimą.
Maisto papildų gamintojų asociacija
Mitybos normos ir sveikata. Homocisteino sureguliavimas.
Dabar jau gerai žinoma, kad nesubalansuota ar neadekvati žmogaus mityba gali sukelti labai daug pokyčių organizmo medžiagų apykaitoje ir skatinti įvairių ligų atsiradimą bei jų plėtotę. Štai ne tik cholesterolio perteklius organizme yra didelis kaltininkas dėl aterosklerozės plėtotės. Jau kuris laikas žinoma, kad padidėjusi homocisteino koncentracija kraujo plazmoje yra rizikos faktorius, skatinantis aterosklerozės ir kraujagyslių, ypač širdies ir smegenų, ligų atsiradimą ir jų plėtotę. Homocisteino perteklius žaloja arterijų sieneles.
Homocisteinas susidaro vykstant medžiagų apykaitai iš aminorūgšties metionino. Metionino gausu gyvulinės kilmės baltymuose. Homocisteinas yra tarpinis metionino apykaitos produktas ir teisingai besimaitinančių žmonių organizme jo nesusidaro per daug. Tačiau ir pabrėžtina - teisingai, t.y. sveikai besimaitinančių. Sveikų žmonių homocisteino padaugėjimas kraujo plazmoje priklauso nuo nesubalansuotos mitybos.
Vyresnio amžiaus žmonių kraujo plazmoje paprastai aptinkama didesnė homocisteino koncentracija nei jaunų. Suaugusių žmonių normalia homocisteino koncentracija kraujo plazmoje laikoma 1,4-13,1µ mol/litre. Tačiau paaiškėjo, kad dėl homocisteino susidarymo pertekliaus gali būti kaltas ne vien gausus metionino suvartojimas, ypač tų žmonių, kurie mėgsta mėsą ir jos ar kitų gyvulinių baltymų turinčių produktų daug valgo.
Vykstant medžiagų apykaitai metionino remetilinimo (susidariusio homocisteino vertimas vėl metioninu) reguliavimas priklauso nuo kitų mitybos veiksnių. Jais gali būti multivitaminai ir mineralinės medžiagos, tačiau svarbiausi yra B grupės vitaminai - folatai, vitaminas B12 ir vitaminas B6, kurie yra būtini homocisteino apykaitai. Nustatyta, kad papildomas folatų, vitaminų B12 ir B6 vartojimas sunormina homocisteino koncentraciją kraujo plazmoje, nors metionino būtų gaunama ir per daug. Tą patvirtino ir klinikiniai stebėjimai. Tokiais atvejais homocisteino koncentracija kraujo plazmoje sunorminama per dieną suvartojant pusantro ar net dvigubai daugiau tų vitaminų. Suaugusių žmonių aptariamųjų vitaminų dienos normos yra šios: folatų - 200-400 µ g (mikrogramų), vitamino B12 – 3-6 µ g, vitamino B6 - 1,5-2 mg. Šiuo metu manoma, kad du trečdaliai visų homocisteino pagausėjimo atvejų priklauso nuo vieno ar visų trijų, t.y. folatų, vitamino B12 ir vitamino B6, trūkumo.
Reguliuojant homocisteino susidarymą mityba JAV pastaraisiais metais pradėta naudoti folatus kaip grūdinių maisto produktų (pirmiausia miltų) papildus: 140 µ g (mikrogramų) folatų - 100-ui g produkto. Taip buvo gerokai sumažintas homocisteino kiekis organizme (tirta vidutinio ir pagyvenusio amžiaus vyrai ir moterys). Tačiau perdozuoti folatus yra pavojinga. Todėl turint galvoje mūsų sanitarinės kultūros lygį gal dar ir per anksti apie tai kalbėti. Tačiau panaudoti multivitaminus būtų naudinga, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, nes jų organizme pagausėtų homocisteino ir padidėtų teigiamas vitaminų poveikis imuninei sistemai.
Taigi, kai žmogus išmoks laikytis mitybos normų, bus ir sveikesnis, ir galbūt geresnis.
Prof. DOMICĖLĖ MIKALAUSKAITĖ
Metaanalizė patvirtino teigiamą likopeno poveikį kraujospūdžiui
Dažniausiai su pomidorais siejamas stiprus antioksidantas likopenas gali žymiai sumažinti kraujospūdį, ypač žmonėms, kurių kraujospūdis padidėjęs nesmarkiai.
Kinijos Soochow universiteto mokslininkai atliko anksčiau paskelbtų tyrimų metaanalizę ir nustatė, kad kasdien vartojant iki 12 miligramų likopeno, sumažėjo tiriamųjų sistolinis (didžiausias) kraujospūdis, tačiau įtakos diastoliniam (mažiausiam) kraujospūdžiui nepastebėta.
Tyrimo ataskaitą pasklebė žurnalas „Nutrients", praneša nutraingredients.com.
„Hipertenzija yra dažna tarp suaugusių žmonių, ir tai yra našta tiek individams, tiek ir visuomenei. Kadangi kraujospūdį mažinantys vaistai turi šalutinį poveikį, dabar populiarėja mitybos sureguliavimas. Todėl mūsų gautieji duomenys apie likopeno vaidmenį sumažinant sistolinį kraujospūdį yra svarbūs ir savalaikiai", rašo Soochow universiteto medicinos koledžo ir universitetinės ligoninės mokslininkai.
Tyrėjai apsiribojo tik intervenciniais tyrimais, kuriuose buvo naudojamos kontrolinės grupės, ir šešis jų pripažino tinkamus metaanalizei pagal jų parinktus kriterijus.
Apibendrinę turimus duomenis, autoriai padarė išvadą, kad likopeno vartojimas sistolinį kraujospūdį sumažino beveik 5 mm Hg, tačiau kai dėl diastolinio kraujospūdžio, ženklių pokyčių nepastebėta. Sistolinė funkcija susijusi su širdies susitraukimu, o diastolinė - su širdies užpildymu krauju.
Papildoma analizė pagal tiriamųjų kategorijas parodė, kad likopenas gali veiksmingai sumažinti sistolinį kraujospūdį žmonėms, kurie priskiriami prehipertenzinei arba hipertenzinei kategorijoms. Be to, kuo daugiau likopeno jie vartojo, tuo labiau sumažėjo kraujospūdis.
Prehipertenzija yra būklė, kai kraujospūdis viršija normą, tačiau neperkopia nustatytų arterinės hipertenzijos ribų. Prehipertenzinės būsenos pacientų kraujospūdis yra šiek tiek mažesnis nei 140/90 mmHg. Tokia būsena yra lyg perspėjimas dėl ateityje gresiančių širdies ir širdies kraujagyslių ligų.
Kinijos mokslininkai pastebi, kad nors jų tyrimas nepateikė naujų atradimų, tačiau apdorojo daugiau informacijos, ją suskaidė pagal tiriamųjų kategorijas ir patvirtino, kad likopeno papildų vartojimas turėjo teigiamos įtakos sistoliniam kraujospūdžiui.
Likopenas yra natūralus junginys, karotenoidas, kurį sintetina augalai. Daugiausia likopeno turi pomidorai, iš jų sėklų gaminamas likopeno ekstraktas. 100 g pomidorų turi apie 2 mg likopeno, o gerai sveikatai palaikyti specialistai rekomenduoja suvartoti 10-30 mg likopeno per dieną.
Tyrimais nustatytas kuo įvairiausias teigiamas likopeno poveikis sveikatai, visų pirma, siekiant apsisaugoti nuo prostatos, plaučių ir skrandžio vėžio, kraujagyslių bei širdies ligų.
Mokslininkas: ką valgai, tokia ir tavo prostata
Prostatos vėžiu sergančių vyrų, kurie valgė mažai riebalų turintį maistą ir vartojo žuvų taukus, tikimybė susirgti pakartotinai buvo mažesnė. Jų kraujyje buvo mažiau uždegimą sukeliančių medžiagų, o ląstelių dauginimosi ciklas buvo lėtesnis palyginti su vyrais, kurie vartojo vakariečiams įprastą maistą.
Lėtesnis ląstelių dauginimosi ciklas reiškia, kad tokiems ligoniams buvo mažesnė tikimybė, kad vėžys pasikartos ir bus agresyvus, teigia JAV atlikto tyrimo autoriai.
Tyrimo ataskaitą paskelbė Amerikos vėžio tyrimo draugijos žurnalas „Cancer Prevention Research", praneša sciencedaily.com.
Šis tyrimas plėtoja 2011 metais tų pačių mokslininkų atliktą eksperimentą, kai 4-6 savaites prieš išoperuojant prostatos vėžį ligoniai gaudavo mažai riebalų turinčio maisto ir žuvies taukų papildų. Nustatyta, kad tokiems ligoniams vėžiniai dariniai augo lėčiau nei tiems, kas vartojo tradicinį vakarietišką maistą, turintį daug riebalų.
Tuo neilgu tyrimu taip pat nustatyta, kad mažai riebalų turintį maistą ir žuvies taukų papildus vartojusiems vyrams pakito tiek sveikų, tiek ir vėžio paveiktų ląstelių membranos. Jose susikaupė daugiau omega-3 riebalų rūgščių iš žuvies taukų ir sumažėjo iš augalų gaunamų omega-6 rūgščių, kurios uždegimams priešinasi mažiau.
„Šie tyrimai parodė, kad sirgdamas prostatos vėžiu iš tikrųjų esi tai, ką valgai. Tyrimai rodo, kad pakeitę mitybą, galime sau palankiai paveikti prostatos vėžio biologiją", sako tyrimo vadovas dr. William Aronson. Jis yra Kalifornijos universiteto urologijos profesorius ir Vakarų Los Andželo veteranų medicinos centro vyriausiasis urologas onkologas.
Pastarajame tyrime mokslininkai nagrinėjo, kaip veikia biologiniai mechanizmai vartojant mažai riebalų turintį maistą ir žuvies taukų papildus, kurie gali saugoti nuo vėžio navikų augimo ir išplitimo. Jie matavo uždegimams linkusių medžiagų kiekius kraujyje ir tyrė vėžinius audinius, kad nustatytų ląstelių dauginimosi ciklą.
Be to, mokslininkai atskirai tyrė uždegimams linkusią medžiagą leukotrieną B4 (LTB4) ir nustatė, kad tinkamai ėmę maitintis vyrai kraujyje turėjo mažiau LTB4, o jų ląstelių dauginimosi ciklas buvo lėtesnis.
„Atradę tai, ėmėme tirti, kaip LTB4 gali paveikti prostatos vėžio pažeistas ląsteles ir nustatėme visiškai naują dalyką, kad vienas LTB4 receptorių yra prostatos vėžio pažeistų ląstelių paviršiuje", teigia dr. W. Aronson.
Jo vadovaujama grupė gavo lėšų tolimesniems tyrimams, ir kitąmet Kalifornijos universitete bus atlikti tyrimai su 100 savanorių, sergančių prostatos vėžiu.
Prostatos vėžys yra vyrams dažniausiai diagnozuojama vėžio forma pasaulyje. Lietuvoje prostatos vėžys sudaro apie penktadalį visų vėžinių susirgimų ir trečdalį vyrų vėžinių susirgimų. Nuo prostatos vėžio Lietuvoje kasmet miršta apie 500-600 vyrų.
Mokslininkai patvirtino visokeriopą spanguolių naudą sveikatai
Spanguolės nėra vien kalėdiniam kisieliui tinkamos uogos ir gali ne tik sukurti šventinę nuotaiką, bet ir suteikti daug naudos dėl savo maistinių ir sveikatinimo savybių.
Dešimt pasaulyje pripažintų mokslininkų tarptautiniame žurnale „Advances in Nutrition" paskelbė didelį straipsnį, kuriame patvirtino, kad spanguolės dėl jų turimų ypatingų biologiškai aktyvių medžiagų gali padėti pagerinti širdies sveikatą ir pažaboti infekcijas.
JAV, Prancūzijos, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės universitetų ir institutų mokslininkai išanalizavo ir įvertino daugiau kaip 150 anksčiau paskelbtų tyrimų ir sukūrė iki šiol išsamiausią spanguolių vartojimo poveikio žmogaus sveikatai apžvalgą, praneša medicalnewstoday.com.
„Šimtai tyrimų parodė, kad spanguolėse esančios biologiškai aktyvios medžiagos gerina sveikatą. Pavyzdžiui, spanguolėse esantys polifenoliai pasirodė galį palaikyti sveiką šlapinimosi sistemą ir apsaugoti nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei kitų lėtinių susirgimų", sako vienas apžvalgos autorių dr. Jeffrey Blumberg. Jis yra Antioksidantų tyrimų laboratorijos direktorius ir Tuftso universiteto mitybos mokslų ir politikos mokyklos profesorius.
Remdamiesi tyrimų apie spanguoles visuma, mokslininkai daro išvadą, kad spanguolės yra išskirtinės dėl jose esančių A tipo proantocianidų (flavonoidų šeimos polifenoliai). Daugelis kitų uogų ir vaisių turi B tipo proantocianidų.
Apžvalgos autoriai pateikia duomenų, kad spanguolės gali pagerinti širdies ir kraujagyslių sveikatą sumažindami cholesterolio kiekį kraujyje ir sumažindami kraujospūdį, uždegimą ir oksidacinį stresą. Pasitvirtino spanguolių gebėjimas palaikyti kraujagyslių endotelio funkciją ir sumažinti kraujagyslių standumą. Visa tai kartu pageriną bendrąją kraujagyslių sveikatą ir funkcionavimą, slopina aterogenezę ir aterosklerozinių plokštelių susidarymą, o šios sveikatos problemos gali sukelti širdies smūgį ar insultą.
Be šlapimo sistemos ir širdies bei kraujagyslių apsaugos spanguolės laikomos galinčios padėti slopinti piktybinių navikų vystymąsi ir apsisaugoti nuo tam tikų vėžio formų. Be to, tie patys polifenoliai, kurie nuo bakterijų apsaugo šlapimo sistemą, jas pašalina ir iš burnos gleivinės ir nuo dantų.
Visi vaisiai žmogaus maistą papildo reikalingais vitaminais, tačiau uogos yra ypač turtingas sveikatą stiprinančių polifenolių šaltinis. Kadangi spanguolės karčios ir turi labai nedaug cukraus, jos dažnai valgomos su cukrumi. Tačiau net ir pateiktos su cukrumi spanguolės paprastai jo turi mažiau nei nepasaldintos kitų vaisių sultys ar džiovinti vaisiai.
Spanguolės taip pat turi daug vitamino C, tai pat vitaminų B1, B2, E, P ir mineralų magnio, fosforo, kalcio, kalio, jodo, geležies, vario, mangano. Iš viso nustatyti 25 cheminiai elementai, įeinantys į spanguolių sudėtį.
Lietuvių liaudies medicinoje žinoma daug receptų, kaip spanguolės naudojamos kuo įvairioms ligoms gydyti. Kadangi žmogaus organizmas gerai įsisavina spanguolėse esančias medžiagas, jas arba spanguolių ekstraktą naudinga vartoti nuolat.